top of page
EIP Projektas (2022 Vasaris)
INOVATYVIŲ BIODUJŲ GAMYBOS TECHNOLOGIJŲ IR
BIOMETANO NAUDOJIMAS ŽEMĖS ŪKYJE

Biodujos jau senokai surado savo vietą Lietuvoje, tačiau šios perspektyvios atsinaujinančios energijos gamybos plėtra yra lėta ir išgyveną evoliucijos poreikį. Žemės ūkyje veikiančiose biodujų jėgainėse yra problema racionaliai panaudoti biodujas, nes jų tradicinė paskirtis - elektros ir šilumos gamyba yra nepakankamai efektyvi. Atsiradus galimybei gaminti biometaną ir panaudoti jį transporto priemonėse pakeičiant dyzeliną ir kitus iškastinio kuro produktus, formuojasi nauja ir aktuali aplinkosaugine prasme galimybė efektyviau panaudoti biodujas.

Kartu su grupe mokslo organizacijų, žemės ūkio ir  verslo įmonių parengėme projektą  kuriuo sieksime mokslinių tyrimų ir eksperimentų pagrindu įdiegti ir demonstruoti biodujų jėgainėse inovatyvią žemės ūkio žaliavų (tame tarpe privalomų sutvarkyti atliekų ir mėšlo) tvarią, draugišką aplinkai, ekonomiškai efektyvią biometano technologiją, skirtą žemės ūkio veiklos konkurencingumui didinti ir jos priklausomybės nuo išorinių energijos šaltinių mažinimui.

​

​

PROJEKTĄ REMIA LIETUVOS RESPUBLIKA

 

UAB ADDECO

VYTAUTO DIDŽIOJO UNIVERSITETAS

ALANTOS TECHNOLOGIJOS IR VERSLO MOKYKLA

ŽŪB „AGARO RIEŠUTAS“

ŽŪB „AUGA ALANTA“

UAB „ALANTOS AGROSERVISAS“

UAB „AUGA ŽELSVELĖ“

LINO ŠATEIKOS ŪKIS

ANDRIAUS BAUBLIO ŪKIS

 

pagal Lietuvos Kaimo plėtros 2014–2020 metų programos priemonės „Bendradarbiavimas“ veiklos sritį „Parama EIP veiklos grupėms kurti ir jų veiklai vystyti“ įgyvendina projektą:

 

„INOVATYVIŲ BIODUJŲ GAMYBOS TECHNOLOGIJŲ

IR

 BIOMETANO NAUDOJIMAS ŽEMĖS ŪKYJE“

NR. 35BV-KK-20-1-11240-PR001

 

 

Projekto pradžia – 2022 m. vasario mėn.

Projekto pabaiga – 2023 m. rugsėjo mėn.

 

Projekto tikslai:

1. Parengti biodujų gamybos proceso/biometano gamybos technologijai tinkamų žemės ūkio žaliavų nalizę: nustatyti biodujų jėgainėje naudojamų žaliavų ir anaerobinio perdirbimo metu susidarančių biodujų  kiekybinius ir kokybinius rodiklius, įvertinti šiuo metu biodujų jėgainėsenaudojamas žaliavas ir jų efektyvumą;

2. Parengti inovatyvių biodujų ir biometano gamybos bei naudojimo žemės ūkio transporte technologijų aprašymus;

3. Įdiegti ir demonstruoti inovatyvias biodujų ir biometo gamybos technologijas partnerių biodujų jėgainėse;

4. Įdiegti ir demonstruoti biometano naudojimą transportui partnerių ūkiuose nacionaliniu mastu;

5. Parengti biometano gamybos technologijos ir biometano naudojimo transportui kaštų bei naudos analizę, projekto išvadas ir rekomendacijas;

6. Projekto rezultatus viešinti mokslo ir žemės ūkio verslo bendruomenėms

​

​

​

​

​

​

​

​

​

​

​


​

Alternatyvių degalų įstatymas (2020 Rugsėjis)

Seime po pateikimo pritarta Alternatyvių degalų įstatymo (ADĮ) projektui. Šis įstatymas sukurs galimybes iki 2030 m. ženkliai padidinti atsinaujinančių energijos išteklių (AEI) dalį transporto sektoriuje – iki 15 proc. ir taip reikšmingai sumažinti neigiamą poveikį klimatui bei skatinti vietinių biodegalų vartojimą.

Transporto sektorius yra vienas iš didžiausių energijos vartotojų Lietuvoje. Šiuo metu galutiniame transporto sektoriaus suvartojime AEI dalis yra vos 4,3 proc., pažangieji biodegalai nėra naudojami, o alternatyvių degalų infrastruktūra per mažai išplėtota. Įstatyme numatytos priemonės užtikrins Lietuvos transporto sektoriaus transformaciją į mažo anglies dvideginio ekonomiką ir leis išlaikyti šio sektoriaus konkurencingumą ilgalaikėje perspektyvoje.

„Įstatyme numatytos šios pagrindinės kryptys – skatinti netaršių transporto priemonių naudojimą, vietinę biometano ir kitų pažangiųjų biodegalų gamybą ir didinti transporto sektoriaus elektrifikaciją. Ši transformacija transporto sektoriuje yra neišvengiama ir dabar yra geriausias laikas pradėti šiuos pokyčius. Būtent šiuo metu atsiveria ypač palankios galimybės tam panaudoti ES finansinius instrumentus, kurie gali būti skiriami Europos Sąjungos Žaliojo kurso tikslams įgyvendinti”, – sako energetikos ministras Žygimantas Vaičiūnas.

ADĮ projektu įtvirtinamos aiškios kryptys dėl alternatyviais degalais varomų transporto priemonių ir joms reikalingos infrastruktūros plėtros. Didelis dėmesys skiriamas elektromobilumo skatinimui. Numatoma skirti finansinę paramą tol, kol kas dešimtas lengvasis automobilis Lietuvoje bus varomas elektros energija. Ypatingas dėmesys skiriamas krovininio transporto sektoriui, numatant plėsti gamtinių dujų pildymo stotelių tinklą ir skatinti dujomis varomų transporto priemonių įsigijimą kartu užtikrinant ir degalų iš AEI naudojimą.

Didelis dėmesys skiriamas plėtoti vietinius biometano gamybos pajėgumus, taip sudarant sąlygas atsirasti naujiems verslams ir kurtis darbo vietoms regionuose.  Numatyta, kad biometano ir žaliojo vandenilio suvartojimas iki 2030 m. sudarys ne mažiau kaip 5 proc. transporto sektoriaus galutinio energijos suvartojimo.

ADĮ projektu nustatomi palaipsniui augantys įpareigojimai degalų tiekėjams dėl biodegalų naudojimo, kuriuos bus galima lanksčiai įgyvendinti metų eigoje. Siekiant skatinti biometano ir kitų pažangiųjų biodegalų bei vandenilio naudojimą, jų įmaišymas bus užskaitomas dvigubai didesne verte.

Numatoma, kad nuo 2026 m. visi per viešuosius pirkimus įsigyjami lengvieji automobiliai ir autobusai turės būti netaršūs, o iki 2029 m. visas viešasis keleivių vežimo keliais transportas, įskaitant taksi bei pavėžėjimo paslaugas teikiančių asmenų transporto priemones, būtų pritaikytas naudoti alternatyviuosius degalus. Įtvirtinamos mažos taršos zonos miestuose paskatins persėsti į netaršias transporto priemones, taip gerinant oro kokybę miestuose.

Siūlomų pokyčių įgyvendinimui 2021–2030 m. laikotarpiu prireiks iki 1,8 mlrd. investicijų. Kadangi visos ADĮ nuostatos nukreiptos į ES Žaliojo kurso tikslų įgyvendinimą, planuojama didžiąją dalį lėšų pritraukti iš Europos ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo fondo, taip pat ES struktūrinių fondų. Jau dabar pilotinės priemonės yra finansuojamos per Klimato kaitos programą. Įstatymu taip pat steigiamas Darnaus judumo fondas, skirtas alternatyvių degalų politikai įgyvendinti, kurį valdys Susisiekimo ministerija.

Seimui pritarus šis įstatymas įsigalios 2021 m. liepos 1 d.


​

bottom of page